Niekada nemėgau dietų. Jos man atrodė kaip laikinas režimas, po kurio viskas grįžta į senas vėžes — dažnai su kaupu. Todėl vietoj „pradėti dietą“ pasirinkau kitą kelią: rasti kelis pastovius, mažus pakeitimus, kuriuos galiu išlaikyti metais, o ne savaitėmis.
Šie pakeitimai nepavertė manęs kitu žmogumi per naktį. Bet po trijų–keturių savaičių pradėjau jausti skirtumą: stabilesnę energiją dienos metu, mažesnį norą nuolat užkandžiauti ir ramesnį jausmą po valgio.
Daugiau daržovių — ne kaip taisyklė, o kaip įprotis
Pirmas pakeitimas buvo paprastas: kiekviename pagrindiniame valgyme turi būti daržovių. Ne „salotos šalia“, o daržovės kaip lygiateisis ingredientas. Keptos, troškintos, virtos, žalios — nesvarbu. Svarbu, kad jos būtų.
Kad tai būtų lengviau, pradėjau ruošti daržoves iš anksto. Sekmadienį arba vakarais kepu didesnį kiekį morkų, brokolių, cukinijų, paprikų. Tada per savaitę tereikia jas pasiimti ir pridėti prie to, ką gaminu.
Spalvos lėkštėje taip pat padėjo. Kai matau žalią, oranžinę, raudoną — jaučiuosi, kad valgysiu „tikrą“ maistą, o ne tik angliavandenius ir baltymus.
Mažiau ultra-apdoroto
Antras pakeitimas buvo sąmoningas ultra-apdorotų produktų mažinimas. Ne visiškas atsisakymas, o sumažinimas. Paruošti padažai, saldūs užkandžiai, greiti pusryčiai dėžutėse — juos ėmiau rinktis rečiau.
Vietoj to ėmiau daugiau gaminti iš bazinių ingredientų: kruopų, ankštinių, kiaušinių, žuvies, mėsos, daržovių, vaisių, riešutų. Tai užima šiek tiek daugiau laiko, bet skonis ir savijauta po valgio gerokai skiriasi.
Pastebėjau, kad kai valgau daugiau „tikro“ maisto, mažiau norisi saldaus ar sūraus užkandžio po kelių valandų. Kūnas tarsi gauna tai, ko jam reikia, ir nereikalauja papildomų dirgiklių.
Reguliarumas vietoj chaoso
Trečias dalykas — valgymo laikas. Anksčiau dažnai praleisdavau pusryčius, tada per pietus suvalgydavau per daug, o vakare vėl užkandžiaudavau be aiškios struktūros. Dabar stengiuosi valgyti tris kartus per dieną panašiu laiku.
Tai nereiškia griežto grafiko iki minutės. Tai reiškia, kad kūnas žino, kada greitai gaus maisto, ir nereikia nuolat „gelbėtis“ greitais angliavandeniais.
Saldumas ir gėrimai
Saldžius gėrimus pakeičiau vandeniu, žolelių arbata ir kartais gazuotu vandeniu su citrina. Saldumynus neatsisakiau visiškai, bet perkėliau juos į savaitgalį arba specialias progas. Kasdienis šokoladas tapo retu malonumu, o ne įpročiu.
Kava liko, bet be cukraus ir su aiškiu laiku (ne po pietų). Tai padėjo ir miegui, ir bendram energijos pojūčiui.
Kas nepadėjo
Griežti draudimai. Kai sakiau sau „niekada daugiau X“, greitai atsirasdavo noras būtent to X. Kai sakiau „X rečiau ir sąmoningiau“, viskas vyko sklandžiau.
Taip pat nepadėjo bandymas viską pakeisti vienu metu. Per greitai atsirasdavo nuovargis nuo sprendimų. Todėl ėmiau po vieną pakeitimą ir laikiausi jo bent dvi savaites, kol jis tapdavo automatiniu.
Geriausia mitybos sistema yra ta, kurios net nebereikia vadinti sistema — ji tiesiog tampa tuo, kaip valgai.
Rezultatas po kelių savaičių
Energetika tapo lygesnė. Mažiau „kritimų“ po pietų. Lengvesnis jausmas po valgio. Ir — tai buvo netikėta — didesnis malonumas iš paprasto maisto. Kai liežuvis nebeužgožtas nuolatinių stiprių skonių, paprastos daržovės ir kruopos tampa įdomios.
Jei norite pabandyti, pasirinkite vieną dalyką iš šio teksto. Tik vieną. Laikykitės jo dvi savaites. Tada įvertinkite ir, jei tinka, pridėkite antrą. Taip pokyčiai išlieka.