Užaugau vietovėje, kur dienos buvo ilgos, o tempas — lėtas. Vėliau persikėliau į didesnį miestą, o dar vėliau — į Nyderlandus. Kiekvienas persikėlimas atnešė naują ritmą: greitesnį, tankesnį, labiau priklausomą nuo ekranų ir skubių sprendimų.
Prieš kelerius metus pastebėjau, kad mano dienos pradėjo atrodyti vienodos. Rytas — telefonas. Diena — sėdėjimas. Vakaras — vėl ekranas. Valgymas — greitas ir beveik nepastebimas. Miegas — nereguliarus. Nieko dramatiško nevyko, tiesiog dingo jausmas, kad diena turi formą.
Pirmieji eksperimentai
Pradėjau nuo mažų dalykų, kuriuos galėjau kontroliuoti. Pirmiausia — nuo ryto. Vietoj to, kad iš karto imčiau telefoną, ėmiau kelias minutes tiesiog sėdėti ir kvėpuoti. Tada — nuo vakaro: telefono išnešimas iš miegamojo. Po to — nuo to, ką dedu į lėkštę.
Nebuvo jokio didelio plano. Buvo tik smalsumas: kas pasikeis, jei vieną detalę pakeisiu ir laikysiuosi jos bent mėnesį? Kai kurie pakeitimai nieko nedavė. Kiti — netikėtai daug.
Pavyzdžiui, kai sumažinau druską ir ėmiau daugiau gaminti iš šviežių produktų, pastebėjau, kad po valgio jaučiuosi kitaip — lengviau, be to „sunkumo“, prie kurio buvau pripratęs. Kai ėmiau reguliariai išeiti pasivaikščioti, net ir trumpai, dienos pabaigoje buvo mažiau įtampos.
Kodėl lietuvių kalba
Nors gyvenu Nyderlanduose, lietuvių kalba man vis dar yra ta, kuria lengviausia galvoti apie kasdienius dalykus. Ji turi tam tikrą intymumą. Kai rašau lietuviškai, jaučiuosi, tarsi kalbėčiau su žmogumi, kuris sėdi priešais, o ne su abstrakčia auditorija.
Elianar — vardas, kuris man asocijuojasi su ramybe ir šviesa. Jis neturi griežtos reikšmės, tiesiog skamba taip, kaip norėjau, kad skambėtų šis kampelis internete.
Ką rasite ir ko nerasite
Čia nerasite griežtų programų, pažadų ar „penkių žingsnių į tobulybę“. Rasite stebėjimus, eksperimentus ir tai, kas man asmeniškai veikė. Kai kurie dalykai gali tikti ir jums. Kai kurie — ne. Ir tai normalu.
Rašau apie mitybą, kvėpavimą, pasivaikščiojimus, miego ritmą ir kitas kasdienes detales, nes būtent jos sudaro didžiąją dalį gyvenimo. Dideli pokyčiai retkarčiais nutinka. Maži — kasdien.
Apie adresą ir kontaktus
Šiuo metu gyvenu Emmeloord mieste, Nyderlanduose. Jei norite parašyti — naudokite kontaktų formą. Atsakau, kai galiu, be skubos ir be automatinių atsakymų.
Ačiū, kad skaitote. Jei kuris nors tekstas paskatins jus pabandyti vieną mažą pakeitimą savo dienoje — to ir užtenka.
Didžiausi pokyčiai dažnai ateina ne iš didelių sprendimų, o iš to, ką kartojame, kai niekas nežiūri.
— Luke